Amel Yachts burlaiviai pardavimui

Amel

Laivų statyklos įkūrėjas Henri Amel (g. 1913, m. 2005) buvo „laivų statybos iš kompozitinių medžiagų“ pradininkas. Jo sukaupta patirtis ir atvirumas naujovėms iki šiol formuoja Amel jachtas.

Šiandien plaukiant 50 ir 60 pėdų Amel jachtomis sunku patikėti, kad ir ši laivų statykla tikrąja to žodžio prasme pradėjo „nuo mažo“: nuo mažų gamybos kiekių, mažų biudžetų, mažų laivų.
Tačiau įdėmiau pažvelgus į dabartines Amel jachtas greitai tampa aišku, kad šios tipiškai prancūziškos statyklos laivadirbiai ir konstruktoriai liko ištikimi seniesiems principams: statyti tvirtus, ilgaamžius laivus, atitinkančius naujausią technikos lygį, apsieinančius be „nereikalingų puošmenų“ ir vis dėlto vadintinus „prabangiomis jachtomis“.

Nuolatinio atsinaujinimo paieška

Šiuo keliu Amel jachtų statyklos komanda eina jau nuo 1962 m. Taigi kiekvienoje jachtoje slypi daugiau nei pusę amžiaus kauptas meistriškumas ir atitinkamai milžiniška patirtis. Tai reikia suprasti pažodžiui, nes Amel jachtos beveik visada yra vienetinės.
Dar prieš kelerius metus La Rochelle mieste esančiuose Amel statyklos cechuose iš esmės buvo dirbama „tik“ prie vienos jachtos; dabar vienu metu statomos dvi ar trys jachtos.
Kaip ir kitose senas tradicijas turinčiose prancūzų statyklose, Amel Yachts liko ištikima pirminei įmonės dvasiai, įkvėptai statyklos įkūrėjo Henri Amel (iš tikrųjų jo pavardė buvo Tonet). Tai, kas „tradicijos“ sąvokos kontekste gali skambėti kiek paradoksaliai, Amel yra programinė nuostata: „Amel, arba nuolatinio atsinaujinimo paieška“ jau dešimtmečius yra statyklos šūkis.

Kompozitinių medžiagų pradininkas

Henri Amel (g. 1913) laivų statyklą įkūrė 1965 metais, tačiau jau jaunystėje buvo aistringas buriuotojas ir vandens sporto mėgėjas. Antrojo pasaulinio karo metais, tarnaudamas kariu, jis pastebėjo, kad desantiniai laivai, kuriais sąjungininkų pajėgos išsilaipindavo Prancūzijoje, dažnai būdavo gaminami iš poliesterio kompozito. Kadangi amerikiečiai nenorėjo atskleisti savo „paslapties“, kokia yra šio kompozito sudėtis, Henri Amel sukūrė savo paties stiklo pluošto audinį, kuriuo laminavo vidines sienas, korpusą ir denį bei sujungė juos į vientisą visumą. Rezultatas – atspari ir visiškai sandari konstrukcija.

Su mažuoju kreiseriniu burlaiviu „Copain“ (bičiulis) Amel jau pačioje serijinės gamybos pradžioje sukūrė publikos numylėtinį. Vos 5,25 m ilgio laivas buvo statomas šešerius metus – iki 1968-ųjų. Jau 1966 m. Amel pateikė rinkai savo pirmąjį serijinį 11 m ilgio kečą; po dvidešimties metų ir penkių skirtingų dydžių modelių serijų buvo sukurta legendinė Super Maramu. 16 metrų ilgio kečas iki šiol laivų statytojų sluoksniuose yra tikra legenda.

Dešimt metų trukusį laikotarpį Super Maramu Amel statykloje buvo statoma be esminių pakeitimų. 1997 m. atsirado naujas 16 m kečo brėžinys, kuris sėkmingai buvo įgyvendintas iki 2006 m. 2000 m. amerikiečių žurnalas „Cruising World“ Super Maramu paskelbė geriausiu metų laivu.

Europos metų jachta, „Prabangos“ kategorija

2016 m. buvo pristatyta Amel 64, o 2017 m. – Amel 50, kuri kitais metais iškart buvo išrinkta „geriausia Europos jachta „Prabangos“ kategorijoje“. 2019 m. atnaujinta 60-osios Amel versija pakeitė ankstesnį modelį.

Statyklos įkūrėjas ir „variklis“ Henri Amel mirė 2005 m., tačiau paliko gerai sutvarkytus reikalus – veikiančią ir visais atžvilgiais novatorišką laivų statyklą. Iki pat paskutinių dienų Henri Amel darė įtaką Amel jachtų dizainui ir įrangai. Ir tai nepaisant to, kad aistringas buriuotojas dėl karo metu patirtos traumos ilgą laiką buvo visiškai apakęs.