Švertbotai pardavimui

Buriavimas švertbotu – patirkite buriavimą gryniausia jo forma

Švertbotai – tai atviri burlaiviai, turintys pakeliamą arba įstatomą švertą, kuris veikia kaip atstatomasis momentas ir neleidžia dreifuoti. Švertbotai plaukiant stačiu vėju dažniausiai laikomi vertikaliai sportiškai persveriant kūnu, o pučiant pavėjiniams vėjams daugelyje švertbotų keliami spinakeriai, genakeriai arba asimetriniai spinakeriai. Švertbotuose patirsite fizinę, net atletišką buriavimo pusę. Žinoma, esama ir gana „jaukių“ kelioninių švertbotų. Tačiau kai švertbotuose „pučia vėjai“ ir „tyška purslai“, patirsite buriavimą gryniausia jo forma.

Kas yra švertbotas

Švertbotu šiuolaikinėje kalboje vadinamas atviras burlaivis be kajutės,
kurio atsitiesimo momentą sukuria vandens slėgis į palyginti platų laivo korpusą ir priešvėjinėje pusėje išsidėsčiusi įgula. Švertbotuose dreifas mažinamas pakeliamu arba įstatomu švertu.

Atskira atmaina kalboje yra kiliniai švertbotai (pvz., „Kielzugvogel“), kurie daugelyje regionų taip pat vadinami atviromis kilinėmis jachtomis.

Švertbotai skirstomi į kelioninius (turistinius) ir regatinius.

Kada švertbotas apvirsta

Švertbotams paprastai nuo trijų–keturių balų pagal Boforto skalę vėjo reikia sportiško įgulos darbo. Staigiuose gūsiuose švertbotai gali apvirsti, jei įgula neatidi arba per lengva. Jei, pavyzdžiui, plaukiant prieš vėją ir padidėjus vėjo slėgiui į standžiai pritrauktas bures, neatleidžiama škotė ir taip nesumažinamas slėgis burėje arba įgula netinkamai atsisveria, o trapecijoje kabantis žmogus sveria per mažai, švertbotas pasvyra ir gali apvirsti. Staiga nurimus vėjui švertbotas gali apvirsti ir į priešvėjinę pusę, jei įgula arba vienas plaukiantis buriuotojas nespėja pakankamai greitai perkelti svorio į laivo vidurį.
Skiriamas įprastas apvirtimas (burės ir stiebas guli ant vandens) ir visiškas apvirtimas (stiebas nukreiptas žemyn, švertas – į viršų).
Šiuolaikiniai švertbotai dažniausiai yra neskęstantys, ir įgula gali juos greitai vėl atsitiesti nepadarydama laivui žalos. Įsidėmėkite: «Jei saulė šviečia ant šverto, buriuotojas daro ką nors ne taip!»

Švertbotų klasės

Švertbotai skirstomi į klases, o jų statybos taisyklės užtikrina, kad regatose laivai būtų tiesiogiai palyginami tarpusavyje. Europoje skiriami vienviečiai švertbotai (pvz., „Laser“, „Finn-Dinghy“, „Contender“, „Musto Skiff“, „Aero“) ir dviviečiai švertbotai (pvz., 420, 470, „Zugvogel“, „Korsar“, „Flying Dutchman“, 505, „Pirat“, „Windy“).

Skifas – ypač lengvas švertbotas

Skifai – tai ypač lengvi švertbotai, kurių palyginti platus laivagalys ir lengvos statybinės medžiagos leidžia anksti pereiti į glisavimą. Pirmieji skifai Australijoje atsirado jau XIX a. pabaigoje. Kaip ir daugelis kitų aukštųjų technologijų regatinių švertbotų, skifai paprastai yra pernelyg įrengti burėmis (t. y. turi proporcingai didesnį burių plotą, palyginti su korpuso matmenimis). Plaukiant pavėjui arba atviraisiais kursais skifuose keliami didelio ploto genakeriai, kurie leidžia pasiekti įspūdingus maksimalius greičius.
Skifai ypač paplitę Australijoje ir statomi įvairių dydžių. Ypač populiarūs 14 pėdų ir 18 pėdų skifai (pastarieji plaukiami trise). Tarptautinio žinomumo skifų tipas sulaukė, kai nuo 2008 m. olimpinėse žaidynėse pradėtas naudoti 49er skifas.